Aidas Manikas
Tyliai Tyliai dainos žodžiai
Is prisiminimu liko ziema,
baltos snaiges vel buciuoji mane,
sokame abu mes snaigiu lietuje,
o ziema kartoja tu man skirta,
ledo rumai kviecia mus pas save,
o balti nykstukai kvatoja slapcia,
burtu feja buria laime abiems,
na o mes dainuojam vel
Pr. Dar pabukim sviesia nakty,
gal ir mums ziema pades apsispresti,
kaip gyventi kaip myleti,
viens kitam y ausy myliu kuzdeti,
snaiges soka smagu soky,
ledo rumu juos princese ismoke,
mes laimingi sviesia nakty,
pasiruose aistroje mes sudegti.
Gal sapnuosi sianakt tu vel tu mane,
bet geriau pasokim snaigiu rate,
nes tik si naktis tik mums ji skirta,
tad pabukim dviese ziemos glebyje,
ledo rumai kviecia mus pas save,
o balti nykstukai kvatoja slapcia,
burtu feja buria laime abiems,
na o mes dainuojam vel.
Pr. Dar pabukim sviesia nakty,
gal ir mums ziema pades apsispresti,
kaip gyventi kaip myleti,
viens kitam y ausy myliu kuzdeti,
snaiges soka smagu soky,
ledo rumu juos princese ismoke,
mes laimingi sviesia nakty,
pasiruose aistroje mes sudegti.
