Žilvinas Žvagulis
Skylėta Kepute dainos žodžiai
1.Slenka tolyn dienos žavios
artėja nutolsta namai
Medžiai prie didelio kelio
snaudžia priešai ir draugai. Šildo laužų svaigūs dūmai
ir saldūs vyno lašai
Ir mylimosios artumas
gero būna tiek mažai. Nesigailėk
kad skylėta jau kepurė
Išgerk vandens atsisėdęs ant akmens. Ir prisimink tai kas buvo ar nebuvo
Kely nuo rudens ligi rudens. 2.Laimės
kurios taip ieškojau
sėkmė
kurios neradau
Laikas kurio taip bijojau
liko tarp žemės ir dangaus. Blėsta laužų svaigūs dūmai
išdžiūvo vyno lašai. Mylimo rankų artumas
gero būna taip mažai. Nesigailėk
kad skylėta jau kepurė
Išgerk vandens atsisėdęs ant akmens. Ir prisimink tai kas buvo ar nebuvo
Kely nuo rudens ligi rudens. Kely nuo rudens ligi rudens.
artėja nutolsta namai
Medžiai prie didelio kelio
snaudžia priešai ir draugai. Šildo laužų svaigūs dūmai
ir saldūs vyno lašai
Ir mylimosios artumas
gero būna tiek mažai. Nesigailėk
kad skylėta jau kepurė
Išgerk vandens atsisėdęs ant akmens. Ir prisimink tai kas buvo ar nebuvo
Kely nuo rudens ligi rudens. 2.Laimės
kurios taip ieškojau
sėkmė
kurios neradau
Laikas kurio taip bijojau
liko tarp žemės ir dangaus. Blėsta laužų svaigūs dūmai
išdžiūvo vyno lašai. Mylimo rankų artumas
gero būna taip mažai. Nesigailėk
kad skylėta jau kepurė
Išgerk vandens atsisėdęs ant akmens. Ir prisimink tai kas buvo ar nebuvo
Kely nuo rudens ligi rudens. Kely nuo rudens ligi rudens.