Monita
Meile akla dainos žodžiai
Naktis po nakties,
Netruksta minties,
Nepaleidzia vilties.
Per daug nekalbek,
Geriau patylek.
Geriau issiliek,
Ir tyliai kentek.
Buvo sunkiau,
Bus ir geriau.
Atgal neziurek,
Bet nesiliauk, nesiliauk tu tiket.
Meile skaudi,
Ilgai lyg sirdy,
Bet vistiek tai tebunie. Priedainis...
Kai nelieka jegu,
Kai nelieka jausmu,
Kai nesapnuoji sapnu.
Kai akys stiklines,
Ir lupos gumines.
Kai suduzta svajones,
Ir beprotiskai garsiai girdisi dvejones. Tavo ta meile, tavo siluma,
Jos as pamirsti negaleciau niekada.
Sakydavai daznai, kad myli tu mane,
Kartais pagalvoji ar meile ta tikra..?
Kai issiskyrem, tada as supratau,
Kad tokios kaip tu, neberasiu daugiau.
Norejosi sugrizti ir apkabint tave stipriau,
Bet deja is taves to nepajutau.
Truko apkabinimu, tavo buciniu,
O ypac tu naktu, kai leisdavom kartu.
Dabar gerai zinau, kad myliu tik tave,
Ir padaryciau viska, kad butume drauge.
Per daug brangi esi, ir tu tai supranti,
Kad manoj sirdy vienintele telpi.
Jau vakaras velus, jau niaukiasi dangus,
Tikiuosi, dar galvoji tiktai apie mus. Priedainis... Kai pasakos pasibaigia,
Prasideda nauja istorija.
Is naujo rasoma,
Is naujo dedami taskai.
Is naujo paisomi veidai heroju.
Vaikysteje tai skaciau,
Bet niekada net negalvojau.
Kad as ir tu busime vieni is tu,
Kurie svajoja apie saule, apie siluma kartu.
Kurie sukibe rankom leidosi i tolima svaju kelione,
Kurie isimylejo vaikiskai ta sena medi
Braizo savo vardu pirmas raides.
Nerupestingai lekdami kartu kiaurai per laika,
Nenumanydami kas lauks rytoj, kad lauks poryt,
Svarbiausiai tai ka jutome sirdy,
Dabar as vienas smaugiamas liudesio, saltu ranku,
Vartau pasakas tavo, vartau mintis savo.
Ir mintys primena, kai budavo viskas kitaip,
Viskas kitaip.. Priedainis.
Netruksta minties,
Nepaleidzia vilties.
Per daug nekalbek,
Geriau patylek.
Geriau issiliek,
Ir tyliai kentek.
Buvo sunkiau,
Bus ir geriau.
Atgal neziurek,
Bet nesiliauk, nesiliauk tu tiket.
Meile skaudi,
Ilgai lyg sirdy,
Bet vistiek tai tebunie. Priedainis...
Kai nelieka jegu,
Kai nelieka jausmu,
Kai nesapnuoji sapnu.
Kai akys stiklines,
Ir lupos gumines.
Kai suduzta svajones,
Ir beprotiskai garsiai girdisi dvejones. Tavo ta meile, tavo siluma,
Jos as pamirsti negaleciau niekada.
Sakydavai daznai, kad myli tu mane,
Kartais pagalvoji ar meile ta tikra..?
Kai issiskyrem, tada as supratau,
Kad tokios kaip tu, neberasiu daugiau.
Norejosi sugrizti ir apkabint tave stipriau,
Bet deja is taves to nepajutau.
Truko apkabinimu, tavo buciniu,
O ypac tu naktu, kai leisdavom kartu.
Dabar gerai zinau, kad myliu tik tave,
Ir padaryciau viska, kad butume drauge.
Per daug brangi esi, ir tu tai supranti,
Kad manoj sirdy vienintele telpi.
Jau vakaras velus, jau niaukiasi dangus,
Tikiuosi, dar galvoji tiktai apie mus. Priedainis... Kai pasakos pasibaigia,
Prasideda nauja istorija.
Is naujo rasoma,
Is naujo dedami taskai.
Is naujo paisomi veidai heroju.
Vaikysteje tai skaciau,
Bet niekada net negalvojau.
Kad as ir tu busime vieni is tu,
Kurie svajoja apie saule, apie siluma kartu.
Kurie sukibe rankom leidosi i tolima svaju kelione,
Kurie isimylejo vaikiskai ta sena medi
Braizo savo vardu pirmas raides.
Nerupestingai lekdami kartu kiaurai per laika,
Nenumanydami kas lauks rytoj, kad lauks poryt,
Svarbiausiai tai ka jutome sirdy,
Dabar as vienas smaugiamas liudesio, saltu ranku,
Vartau pasakas tavo, vartau mintis savo.
Ir mintys primena, kai budavo viskas kitaip,
Viskas kitaip.. Priedainis.
Komentarai
|
asta rašė:
prieš 105 mėn
zaurei durna daina |
|
gintare rašė:
prieš 105 mėn
zaurei gera daina |
|
gintare rašė:
prieš 105 mėn
zaurei gera daina |
|
Kotryna rašė:
prieš 170 mėn
nebloga daina ;) |
