K.U.R.V.A.
Laukti dainos žodžiai
Stebiu akimirkas iš lėto plaukiančias pro šalį, Kai kurios iš jų norėtų dar sugrįžti, bet deja jau nebegali, alinanti užmarštis nusinešė jau valią, žalią šviesą staiga pakeitė raudona, prisimenu rytinę vėsą gaubusią perone, žmones sukančius akis į šonus, cigarečių dūmus, tik dėl jų pačių neryžtingumo neįveikiamus atstumus, rūmus kur mačiau tik nuotraukų albumuos, aš laukiau savo traukinio akimirkų laimingų, kuriom praslinkus rodėsi, kad laimė dingo nieko nepalikdama vertingo, bet sužvarbęs aš nusišypsau pajutęs kokios svarbios buvo tos minutės, jos padėjo man sušilti, įtikėti viltį, kad ir vėl galiu pakilti, suteikia jėgų laukti kol ateis į kiemą šventė, kurios laukė žmonės kurie šaltį žiemą kentė, nesuvokiu, kad įvykių pagreitinti negalime, kad viskas kuo aš įtikiu ateis ir taip savaime, kaip ir lietus pavasarį kuris gaivina dvasią, purvą padeda nuplauti, ką jame atrasiu aš belieka tiktai laukti..
Męs paliekam laukime,
Tarp realybės ir sapnų
Męs pasiliekam laukti
Vasaros žiemos ydų..
Žiema paliko, o Tu išėjai, ir tie sapnai pakrikę kuriuos Tu sniego pataluos matai, užmigdė viską, kvailus kaprizus, akimirkas bet nežinai, snaigių baltume paklydau, nors negalvojau, gali būti iš pavydo, nusimeski šitą šydą, ir neliūdėki, nes viskas bus gerai, nors laikas verčia keistis ir judėti, bet aš toks pat tiktai kitur akyse savo visada, vaikų žaidimai aš jų nepamiršau, metais metų, kuriuos nugyvenau, tikiu rytojus bus kitoks, pamiršęs speigą šaltį, laukai žaliuos, o saulė žais dangui, mes laukėm laukti, kurti svajones ir jeigu tik norėsi, pakeisim, grąžinsim, paliksim žodžius tavus, tavas klaidas, baisimus visus, ir gražiausias gėles, prisimink kol miegosi, ritmą rodyklių pamiršk jį, kaip, kad pamiršti kvėpavimą, be jokio nerimo, sniego žiedai besisukdami leisis žemėn, lyg jiems reikėtų, lyg jie turėtų, ištirpti čia, palikti laukime, palikti laukime..
Juos paliekim laukime,
Tarp realybės ir sapnų
Jie pasilieka laukti
Vasaros žiemos ydų..
Savyje laukiam išvadų, kaip ir visada kažko daugiau nei tikisi, kažko daugiau pro langą žiūriu ateinančia laukime, palauk ir manęs, sekundę gatvės gale. Vėluojantys tai dar ne nusikaltėliai, juk niekada nebūna per vėlu, tik būna pasibaigęs laikas, jei nelaukė niekas, gerai kai nelaukiamas išlieki, nors ir būni vienas tam pačiam gatvės gale, prašau sekundės laukti manęs ne visada suspėju koja kojon paskui tave, ne visada laiku būnu priekyje nelaukiau laukti, nes laukti mielo nekantriai užknisa, o bloga, jei sakant atvirai – bijau labai, nes žinai laukimas, laukime nežinia, pasiklysti vėjuose keturiuose, ir laukti išėjimo, kvailas sprendimas, nesistenk tramdyti laukimo, iki savo išeities išėjimo, vis tiek matai laikas už protą geriau žino,
Męs paliekam laukime,
Tarp realybės ir sapnų
Męs pasiliekam laukti
Vasaros žiemos ydų..
