Radži
Vėl Kartu dainos žodžiai
(Su Rosita Čivilytė)
Aš menu tylias naktis tavo kambary,
O dabar beliko man sutema žiauri.
Tavo žodžiai manyje virpa kaip lietaus lašai,
Audroje naktų pasakyk man tu, ar tu viską pamiršai? Ar prisimeni tylias vasaros naktis, mėlynas akis?
Prisiminki tu mane rudenio sapne, ryto tyloje. Man nereikia vėjo, plėšančio rudens lapus,
Reikia tik tavų žodžių ištartų tyloje naktų.
Man nereikia vėjo, lekiančio rudens laukais,
Reikia tik tavų, švelniai paprastų, mėlynų akių. Ne, nereikia, nekalbėk, nieko nesakyk.
Vėjo gūsis lūpų tavų pas mane atskris.
Ilgesys keistų garsų tyliai skamba manyje.
Nežinau kodėl, jie atgyja vėl mano širdyje. Man nereikia vėjo, plėšančio rudens lapus,
Reikia tik tavų žodžių ištartų tyloje naktų.
Man nereikia vėjo, lekiančio rudens laukais,
Reikia tik tavų, švelniai paprastų, mėlynų akių. Ar prisimeni tylias vasaros naktis, mėlynas akis?
Prisiminki tu mane rudenio sapne, ryto tyloje. Man nereikia vėjo, plėšančio rudens lapus,
Reikia tik tavų žodžių ištartų tyloje naktų.
Man nereikia vėjo, lekiančio rudens laukais,
Reikia tik tavų, švelniai paprastų, mėlynų akių.
O dabar beliko man sutema žiauri.
Tavo žodžiai manyje virpa kaip lietaus lašai,
Audroje naktų pasakyk man tu, ar tu viską pamiršai? Ar prisimeni tylias vasaros naktis, mėlynas akis?
Prisiminki tu mane rudenio sapne, ryto tyloje. Man nereikia vėjo, plėšančio rudens lapus,
Reikia tik tavų žodžių ištartų tyloje naktų.
Man nereikia vėjo, lekiančio rudens laukais,
Reikia tik tavų, švelniai paprastų, mėlynų akių. Ne, nereikia, nekalbėk, nieko nesakyk.
Vėjo gūsis lūpų tavų pas mane atskris.
Ilgesys keistų garsų tyliai skamba manyje.
Nežinau kodėl, jie atgyja vėl mano širdyje. Man nereikia vėjo, plėšančio rudens lapus,
Reikia tik tavų žodžių ištartų tyloje naktų.
Man nereikia vėjo, lekiančio rudens laukais,
Reikia tik tavų, švelniai paprastų, mėlynų akių. Ar prisimeni tylias vasaros naktis, mėlynas akis?
Prisiminki tu mane rudenio sapne, ryto tyloje. Man nereikia vėjo, plėšančio rudens lapus,
Reikia tik tavų žodžių ištartų tyloje naktų.
Man nereikia vėjo, lekiančio rudens laukais,
Reikia tik tavų, švelniai paprastų, mėlynų akių.
