Granitaz
Krantai dainos žodžiai
Tylos glėby, iš aukšto į apačią,
Kur šaltos širdys, pilki šešėliai,
Sentimentai aplanko vėlei, viskas buvo kitaip,
bet šviesos gęsta ir viltys lieka pilka dėme baltam popieriaus lape,
Paleistas nežinia į nežinią, jau graužia sąžinė, ne mane, o jus,
Ką pasakysi, kai klaupsi prieš Dievo vartus,
Tau kelias lygus, kitam gili duobė,
Tai ne nuodėmė, bet kam smerkti juos,
Priversti keliauti į paliktus krantus,
Ten vėjas atšiaurus ir dūžtančios svajonės į šaltą krantą,
Praplaukiantys laivai duoda dar viltį, dar vieną kartą
Ir neverta niekint, smerkt to, kas Dievo rankomis sutverta,
Svajonės lieka svajomis, jei nededi pastangų,
Pakelk galva ir nenuleisk akių.
Tolsta krantai, tu tolsti nuo manęs,
Aišku ir tai, kad vėjas drąsko bures,
Neturėdami nieko turėsim svajones,
Kankina klausimai, bet ar ilgai tai užsitęs.
(x2)
Ten, kur vieniši šešėliai palieka vienišas sienas,
Ten ne naujiena, pareiškus, kad likai vienas,
Visi tokie patys, visi ten lygūs,
Jeigu toks nesi, nereikia vaidinti didvyrius,
Nusimesk kaukę, ne visi mes esam suaugę, bet privalom gerbt žmones,
Nesvarbu ar jis šiukšlė ar ponas,
Kišenėje centas ar nuvalkiotas banknotas,
Ir laikas greitai eina, tik tak, rodyklės sukas į priekį,
Figūros iškelia klausimus - kas bus, kas buvo, kas esa,
Ugnis viduj negęsta, verda kraujas,
Duokit galimybę ir pradėsiu gyvenimą naują,
Pamiršiu amžiams paliktą krantą,
Nors jausiu randą eliminuotoj sieloj,
Nepabaigti darbai išgriuvusioj sienoj,
O kur kūrėjai, kai rankoje smėlis, o aplinkui švilpauja vėjai.
Tolsta krantai, tu tolsti nuo manęs,
Aišku ir tai, kad vėjas drąsko bures,
Neturėdami nieko turėsim svajones,
Kankina klausimai, bet ar ilgai tai užsitęs.
(x2)
Neaiškus siluetas prie dulkėto lango,
Už jo bejėgį kūną šaltis spardo,
Tos pačios rankos žaizdas sugydi ir vėl ardo,
Kiek kartų dar teks krist ant keliu,
Ir aš krentu, trupinius fragmentų į saujas renku,
Vėliau mėgindamas sudėt akimirką arba užkast po rudeniniais lapais,
Kaip jaučias nuklydę avys, kai pasilieka vienos pilkų šešėlių rojuj,
Laikas baigiasi šiandien, o jų viltis rytojuj,
Nebepažįstu broliu, velniop juos,
Pulsuoja tik miražai, sugrįšiu ten,
Kur guli nebaigti tapyt peizažai.
Tolsta krantai, tu tolsti nuo manęs,
Aišku ir tai, kad vėjas drąsko bures,
Neturėdami nieko turėsim svajones,
Kankina klausimai, bet ar ilgai tai užsitęs.
(x4)
