Žilvinas Žvagulis
Suteikim alui laisvę dainos žodžiai
Išeisime į aikštę, suteksim alui laisvę.
Išeisime į aikštę, suteksim alui laisvę.
Kas moterų nemyli, tegul per amžius tyli.
Kas negeria alaus, tą potvynis nuplaus.
Kas eina su lazda, tam greit užaugs barzda.
Broli Petrai, broli Jonai, olė olė olė...
Duoki dalgį ir uzboną – išdžiūvusi žolė.
Paleido bobos liežuvius, kur vakar aš buvau
Ir ką tenai veikiau, ir kur poto ėjau.
Ar atneša gandrai vaikus, aš šito nežinau,
Ir tau to garsiai nesakiau.
Kilkim, kilkim vyrai nuo stalų,
Eikim, eikim gasdinti mergų.
Man nereikia perdėtos garbės,
Gerkit alų, kol kraneliai bėgs,
Kraneliai bėgs.
Kam liks tam liks,
Visi pijokai pievoj pasiliks.
Eisiu ten kur akys,
Tiesiai, tiesiai tiesiai veda pas teve.
Man uždekit žvakę,
Ją tikrai matysiu savo kelyje.
Domino, domino žaiskim prie alaus,
Kas iš to, kas iš to, noriu aš sūnaus.
Kai myli, tai myli, užsidaręs lyg ožys,
Gyveni taip aklai, kaip būtum nebylys.
Čia mano miestas, čia mano baras,
Gali prisėst čia, jei atėjai,
Čia kartais vyksta bokalų karas,
Todėl greičiau išeik, jeigu bijai.
Šokam visi, kas dar turi parako!!!
Išeisiu aš iš baro, pamiršęs sumokėt,
Penkiolika bokalų neleidžia man kalbėt.
Visur alus vienodas ir kaina ta pati,
Atstos man lovą sodas, užklotas dangumi.
Būkit grakščios lietuvaitės,
Jums po kojom krenta aikštės,
Po langais žaliuoja rūtos,
Geriamas visur alus.
Praeisiu aš lentpjūvę ir stalių dirbtuvę,
Prie durų jau lauks manęs žmona ir keptuvė.
Koks liūdnas gyvenimas ir paišynos dienos,
Aš skrisiu kaip varna virš saulėtos pievos.
Aukščiau nosis, Ponai, balius tęsiasi !!!
